কনকধারা স্তোত্রম্ — Complete Lyrics
कनकधारा स्तोत्रम्
Sanskrit text with English transliteration and translation
Verse 1
वन्दे वन्दारुमन्दारमिन्दिरानन्दकन्दलम् ।
अमन्दानन्दसन्दोहबन्धुरं सिन्धुराननम् ॥
Vande vandarumandaramindiranandakandalam
Amandanandasandohabandhuram sindhurananam
আমি গজমুখ স্বামীকে (গণেশকে) বন্দনা করি — যাঁরা প্রণাম করেন তাঁদের অভীষ্ট দানকারী মন্দার (কল্পবৃক্ষ), ইন্দিরার (লক্ষ্মীর) আনন্দের অঙ্কুর, অপার আনন্দপ্রবাহে মনোহর।
Verse 2
अङ्गं हरेः पुलकभूषणमाश्रयन्ती
भृङ्गाङ्गनेव मुकुलाभरणं तमालम् ।
अङ्गीकृताखिलविभूतिरपाङ्गलीला
माङ्गल्यदाऽस्तु मम मङ्गलदेवतायाः ॥
Angam hareh pulakabhushanamashrayanti
Bhringanganeva mukulabharanam tamalam
Angikritakhilavibhutirapangalila
Mangalyadastu mama mangaladevatayah
তমাল বৃক্ষের কুঁড়ির উপর ভ্রমরীর মতো, হরির রোমাঞ্চিত অঙ্গে অধিষ্ঠিত — সমস্ত ঐশ্বর্য ধারণকারিণী লক্ষ্মীর সেই কটাক্ষ-দৃষ্টি ক্ষণকাল আমার উপর থেকে সমৃদ্ধি আনুক।
Verse 3
मुग्धा मुहुर्विदधती वदने मुरारेः
प्रेमत्रपाप्रणिहितानि गतागतानि ।
माला दृशोर्मधुकरीव महोत्पले या
सा मे श्रियं दिशतु सागरसम्भवायाः ॥
Mugdha muhurvidadhati vadane murareh
Prematrapapranihitani gatagatani
Mala drishormadhukariva mahotpale ya
Sa me shriyam dishatu sagarasambhavayah
মুরারির মুখে বারবার লজ্জাভরা প্রেমদৃষ্টি এদিক-ওদিক বিকিরণ করে — মধুভরা পদ্মে ভ্রমরশ্রেণীর মতো লক্ষ্মীর নয়নের সেই মালা আমাকে কল্যাণ দিক।
Verse 4
विश्वामरेन्द्रपदविभ्रमदानदक्षं
आनन्दहेतुरधिकं मुरविद्विषोऽपि ।
ईषन्निषीदतु मयि क्षणमीक्षणार्धम्
इन्दीवरोदरसहोदरमिन्दिरायाः ॥
Vishvamarendrapadavibhramadanadaksham
Anandaheturadhikam muravidvishopi
Ishannishidatu mayi kshanamikshanardham
Indivarodarasahodaramindirayah
দেবগণের ও বিশ্বের ইন্দ্রপদ দানে দক্ষা, বিষ্ণুরও (মুরারিরও) আনন্দের হেতু — লক্ষ্মীর সেই দৃষ্টি অল্প হলেও আমার উপর স্থির হোক।
Verse 5
आमीलिताक्षमधिगम्य मुदा मुकुन्दं
आनन्दकन्दमनिमेषमनङ्गतन्त्रम् ।
आकेकरस्थितकनीनिकपक्ष्मनेत्रं
भूत्यै भवेन्मम भुजङ्गशयाङ्गनायाः ॥
Amilitakshamadhigamya muda mukundam
Anandakandamanimeshamanangatantram
Akekarasthitakaninikapakshmanetram
Bhutyai bhavenmama bhujangashayanganayah
অর্ধনিমীলিত নয়ন মুকুন্দকে পেয়ে, আনন্দের মূল, অনিমেষ, কামদেবের বশের অতীত — লক্ষ্মীর সেই বাঁকা কনীনিকা-দৃষ্টি আমাকে সৌভাগ্য দিক।
Verse 6
बाह्वन्तरे मधुजितः श्रितकौस्तुभे या
हारावलीव हरिनीलमयी विभाति ।
कामप्रदा भगवतोऽपि कटाक्षमाला
कल्याणमावहतु मे कमलालयायाः ॥
Bahvantare madhujitah shritakaustubhe ya
Haravaliva harinilamayi vibhati
Kamaprada bhagavatopi katakshamala
Kalyanamavahatu me kamalalayayah
মধুসূদনের বক্ষে কৌস্তুভমণির পাশে নীলমণি-মুক্তার মালার মতো উজ্জ্বল — ভগবানকেও বরদানকারিণী তিনি আমার কামনা পূর্ণ করুন।
Verse 7
कालाम्बुदालिललितोरसि कैटभारेः
धाराधरे स्फुरति या तडिदङ्गनेव ।
मातुस्समस्तजगतां महनीयमूर्तिः
भद्राणि मे दिशतु भार्गवनन्दनायाः ॥
Kalambudalilalitorasi kaitabhareh
Dharadhare sphurati ya tadidanganeva
Matussamastajagatam mahaniyamurtih
Bhadrani me dishatu bhargavanandanayah
কৈটভারির (বিষ্ণুর) মেঘের মতো সুন্দর বক্ষে মেঘে বিদ্যুতের রেখার মতো উদ্ভাসিত — সমস্ত জগতের জননী সেই শ্রীকে আমি প্রণাম করি।
Verse 8
प्राप्तं पदं प्रथमतः खलु यत्प्रभावात्
माङ्गल्यभाजि मधुमाथिनि मन्मथेन ।
मय्यापतेत्तदिह मन्थरमीक्षणार्धं
मन्दालसं च मकरालयकन्यकायाः ॥
Praptam padam prathamatah khalu yatprabhavat
Mangalyabhaji madhumathini manmathena
Mayyapatettadiha mantharamikshanardham
Mandalasam cha makaralayakanyakayah
হে মধুসূদনের মঙ্গলময়ী প্রিয়া! যাঁর প্রভাবে কামদেব প্রথমে নিজ পদ লাভ করেছিলেন — সেই দৃষ্টি ক্ষণকালের জন্য হলেও আমার উপরও পড়ুক।
Verse 9
दद्याद्दयानुपवनो द्रविणाम्बुधारां
अस्मिन्नकिञ्चनविहङ्गशिशौ विषण्णे ।
दुष्कर्मघर्ममपनीय चिराय दूरं
नारायणप्रणयिनीनयनाम्बुवाहः ॥
Dadyaddayanupavano dravinambudharam
Asminnakinchanavihangashishau vishanne
Dushkarmagharmamapaniya chiraya duram
Narayanapranayininayanambuvahah
করুণার বাতাস দুষ্কর্মের তাপে ম্লান, খিন্ন, অকিঞ্চন রূপ পক্ষী-শাবকের উপর (আমার উপর) ধনের ধারা বর্ষণ করুক।
Verse 10
इष्टाविशिष्टमतयोऽपि यया दयार्द्र-
दृष्ट्या त्रिविष्टपपदं सुलभं लभन्ते ।
दृष्टिः प्रहृष्टकमलोदरदीप्तिरिष्टां
पुष्टिं कृषीष्ट मम पुष्करविष्टरायाः ॥
Ishtavishishtamatayopi yaya dayardra-
Drishtya trivishtapapadam sulabham labhante
Drishtih prahrishtakamalodaradiptirishtam
Pushtim krishishta mama pushkaravishtarayah
যাঁর দয়া-আর্দ্র দৃষ্টিতে মন্দবুদ্ধিও সহজে স্বর্গ (ইন্দ্র) পদ লাভ করে — লক্ষ্মীর সেই দৃষ্টি অল্প হলেও আমার দিকে ফিরুক।
Verse 11
गीर्देवतेति गरुडध्वजसुन्दरीति
शाकम्भरीति शशिशेखरवल्लभेति ।
सृष्टिस्थितिप्रलयकेलिषु संस्थितायै
तस्यै नमस्त्रिभुवनैकगुरोस्तरुण्यै ॥
Girdevateti garudadhvajasundariti
Shakambhariti shashishekharavallabheti
Srishtisthitipralayakelishu samsthitayai
Tasyai namastribhuvanaikagurostarunyai
বাগ্দেবী (সরস্বতী), গরুড়ধ্বজ বিষ্ণুর সৌন্দর্য, শাকম্ভরী, চন্দ্রশেখর শিবের বল্লভা — লীলাচ্ছলে সৃষ্টি, স্থিতি, প্রলয় সম্পাদনকারিণী তোমাকে নমস্কার।
Verse 12
श्रुत्यै नमोऽस्तु शुभकर्मफलप्रसूत्यै
रत्यै नमोऽस्तु रमणीयगुणार्णवायै ।
शक्त्यै नमोऽस्तु शतपत्रनिकेतनायै
पुष्ट्यै नमोऽस्तु पुरुषोत्तमवल्लभायै ॥
Shrutyai namostu shubhakarmaphalaprasutyai
Ratyai namostu ramaniyagunarnavayai
Shaktyai namostu shatapatraniketanayai
Pushtyai namostu purushottamavallabhayai
শুভকর্মের ফলদায়িনী শ্রুতি (বেদ) তোমাকে নমস্কার; রমণীয় গুণের সাগর রতিকে নমস্কার; শক্তিকে নমস্কার — বিষ্ণুপ্রিয়াকে নমস্কার।
Verse 13
नमोऽस्तु नालीकनिभाननायै
नमोऽस्तु दुग्धोदधिजन्मभूम्यै ।
नमोऽस्तु सोमामृतसोदरायै
नमोऽस्तु नारायणवल्लभायै ॥
Namostu nalikanibhananayai
Namostu dugdhodadhijanmabhumyai
Namostu somamritasodarayai
Namostu narayanavallabhayai
কমলমুখীকে নমস্কার; ক্ষীরসাগরে জন্মিতাকে নমস্কার; চন্দ্র ও অমৃতের ভগিনীকে নমস্কার; নারায়ণের প্রিয়াকে নমস্কার।
Verse 14
सम्पत्कराणि सकलेन्द्रियनन्दनानि
साम्राज्यदानविभवानि सरोरुहाक्षि ।
त्वद्वन्दनानि दुरिताहरणोद्यतानि
मामेव मातरनिशं कलयन्तु मान्ये ॥
Sampatkarani sakalendriyanandanani
Samrajyadanavibhavani saroruhakshi
Tvadvandanani duritaharanodyatani
Mameva mataranisham kalayantu manye
হে কমলনয়না! যাঁর বন্দনা ধন দিয়ে সমস্ত ইন্দ্রিয়কে আনন্দিত করে, সাম্রাজ্যের বৈভব প্রদান করে — বাক্য, অঙ্গ ও মন দিয়ে তোমাকে বন্দনা।
Verse 15
यत्कटाक्षसमुपासनाविधिः
सेवकस्य सकलार्थसम्पदः ।
सन्तनोति वचनाङ्गमानसैः
त्वां मुरारिहृदयेश्वरीं भजे ॥
Yatkatakshasamupasanavidhih
Sevakasya sakalarthasampadah
Santanoti vachanangamanasaih
Tvam murarihridayeshvarim bhaje
যাঁর কটাক্ষের উপাসনাই সেবককে বাক্য, অঙ্গ ও মন দিয়ে সমস্ত ধন ও প্রতিটি লক্ষ্যের পূর্ণতা দান করে — হে মুরারির প্রিয়া, তোমাকে আমি প্রণাম করি।
Verse 16
सरसिजनिलये सरोजहस्ते
धवलतमांशुकगन्धमाल्यशोभे ।
भगवति हरिवल्लभे मनोज्ञे
त्रिभुवनभूतिकरि प्रसीद मह्यम् ॥
Sarasijanilaye sarojahaste
Dhavalatamamshukagandhamalyashobhe
Bhagavati harivallabhe manojne
Tribhuvanabhutikari prasida mahyam
হে কমলে বাসকারিণী, হাতে কমল নিয়ে, অতি শ্বেত বস্ত্র, সুগন্ধ ও মালায় শোভিতা — হে ভগবতী, হরিবল্লভা, মনোজ্ঞা, ত্রিভুবনে পূজিতা: আমাকে রক্ষা করো।
Verse 17
दिग् हस्तिभिः कनककुम्भमुखावसृष्ट-
स्वर्वाहिनीविमलचारुजलप्लुताङ्गीम् ।
प्रातर्नमामि जगतां जननीमशेष-
लोकाधिनाथगृहिणीममृताब्धिपुत्रीम् ॥
Dig hastibhih kanakakumbhamukhavasrishta-
Svarvahinivimalacharujalaplutangim
Pratarnamami jagatam jananimashesha-
Lokadhinathagrihinimamritabdhiputrim
দিগ্গজদের ধরা সোনার কলস থেকে বর্ষিত স্বর্গগঙ্গার নির্মল সুন্দর জলে যাঁর অঙ্গ সিক্ত — আমি প্রভাতে তাঁকে প্রণাম করি।
Verse 18
कमले कमलाक्षवल्लभे त्वं
करुणापूरतरङ्गितैरपाङ्गैः ।
अवलोकय मामकिञ्चनानां
प्रथमं पात्रमकृत्रिमं दयायाः ॥
Kamale kamalakshavallabhe tvam
Karunapuratarangitairapangaih
Avalokaya mamakinchananam
Prathamam patramakritrimam dayayah
হে কমলা, কমলনয়ন বিষ্ণুর প্রিয়া! করুণার তরঙ্গে উচ্ছ্বসিত তোমার কটাক্ষে, দীনদের মধ্যে অগ্রগণ্য আমাকে দেখো।
Verse 19
स्तुवन्ति ये स्तुतिभिरमीभिरन्वहं
त्रयीमयीं त्रिभुवनमातरं रमाम् ।
गुणाधिका गुरुतरभाग्यभागिनो
भवन्ति ते भुवि बुधभाविताशयाः ॥
Stuvanti ye stutibhiramibhiranvaham
Trayimayim tribhuvanamataram ramam
Gunadhika gurutarabhagyabhagino
Bhavanti te bhuvi budhabhavitashayah
যাঁরা প্রতিদিন এই স্তুতিতে ত্রয়ীস্বরূপা, ত্রিভুবনের জননী রমাকে (লক্ষ্মীকে) স্তব করেন, তাঁরা অধিক গুণবান ও গুরুতর ভাগ্যবান হয়ে পরমপদ লাভ করেন।
Want to understand every word?
Read Word-by-Word Meaning →